Psichiatrijos ligoninė

1929 m. (kituose šaltiniuose minima 1930–1931 m.) į šiaurę nuo dvaro centro pastatyta 75 lovų psichiatrijos ligoninė. Pastate sujungti neoromantikos ir bauhauzo stiliai. 1936 m. Lietuvos telefonų knygoje nurodyta: “Psichiatrinė ligoninė, Paupis, Nr. 3241“. 1937 m. šiai ligoninei vadovavo dr. Smalstys, pacientai turėjo mėlynos spalvos uniformas, trijų aukštų pastatas su sodu ir pasivaikščiojimo takeliais buvo aptvertas vieline neaštria tvora. 1937 m. ligoninė turėjo 150 lovų, nors gydydavosi tik iki 130 pacientų. Ligoninėje buvo du skyriai (vyrų ir moterų), kurie dar padalyti į ramiųjų, chroniškų ir neramiųjų. Dirbo du gydytojai ir 17 slaugytojų Ligoninė turėjo siuvyklą, šilto vandens vonias. Ligoninę išlaikė Direktorija ir savivaldybė.
1939–1940 m. po "Susitarimo apie Memelio krašto perdavimo Trečiajam Reichui“ pasirašymo 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos krašte buvo įgyvendinama rasinės higienos politika – 1939 m. balandžio mėn. visi Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientai perkelti į Tapiau psichiatrijos ligoninę (dabartinis Gvardeiskas). Žinoma, kad nuo 1940 m. Tapiau psichiatrijos ligoninėje buvo vykdoma eutanazijos programa, kuria siekta išžudyti visus Rytų Prūsijos psichikos ligonius, o jų šeimos nariai negalėjo gauti jokių žinių. Tikriausiai, tas pats likimas ištiko ir Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientus.
Sovietmečiu į Klaipėdos rajono Paupių kaimą buvo perkelta Raseinių žemės ūkio mokykla ir įkurtas Laukų ūkio technikumas. Naujai įkurtam technikumui ministerija skyrė buvusią psichiatrijos ligoninę ir Bachmano dvaro pastatus, kuriuose iki tol buvo amatų mokykla. Dabar šiame pastate šeimininkauja Klaipėdos valstybinė kolegija.
1957 m. pastatas rekonstruotas pristatant priestatą iš rytų pusės, pritaikytą bendrabučiui. Pastate buvo įrengta kino salė, mokymo klasės ir veikė studentų bendrabutis.
„Mūsų technikumas buvo įsikūręs Bachmano dvare, Paupių vienkiemyje. Išlikę pastatai skendėjo išretėjusiam parke, kurį iš vienos pusės juosė dauba su upeliūkščiu, priaugusiu plačialapių šaukščių. Saulėtas, slėsnesnis daubos šlaitas buvo apsodintas vaismedžiais, o šiauriniuose ir vakariniuose skardžiuose augo laukiniai medžiai, krūmai. Už jų iki Danės plytėjo laukai ir pievos – miestas šioje vietoje dar nebuvo peržengęs upę“, – rašė Kazys Saja.
Pirmuoju direktoriumi buvo Vincas Jankauskas (1946–1947), pirmieji dėstytojai – K. Šertvytytė, S. Laukaitis, M. Venclovas ir Borisovas.
Dėstytojas Mindaugas Venclova savo atsiminimuose 1995 metais rašė: „Naujam įkurtam technikumui ministerija perleido buvusią psichiatrinę ligoninę... ir Bachmano dvaro pastatus. Šiuos pastatus tuoj po karo buvo paėmusi amatų mokykla, kuri po gero pusmečio perleido technikumui“.
Pirmaisiais metais pradėjo studijuoti 60 būsimųjų agronomų. Mokytis į A grupę buvo priimami baigusieji progimnazijas, o kitą – nebaigę keturių klasių. Šios grupės moksleiviai turėjo mokytis papildomai, kad pasivytų A grupę.
1950 metais mokykla pavadinta Klaipėdos žemės ūkio technikumu.
1968 metais technikumo pavadinimas pakeistas į Klaipėdos tarybinio ūkio technikumą.
Klaipėdos tarybinis ūkis technikumas turėjo gerą mokomąją bazę: 4000 ha žemės, fermas, o 1990 m. buvo pastatytos veterinarijos klinikos. Studentai, dėstytojams ir ūkio specialistams vadovaujant, įgydavo ir praktinio darbo įgūdžių.
1991 m. technikumas pervadintas Klaipėdos aukštesniąja žemės ūkio mokykla, nuo 2002 m. įsikuria Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija, o 2009 m. tampa Klaipėdos valstybine kolegija. Šiuo metu (2015 m.) pastate veikia Klaipėdos valstybinės kolegijos Tęstinių studijų centras.

Parengta 2015 m.