Kopgalis

Kuršių nerijos apie 2 km ilgio šiaurinė dalis, esanti priešais Klaipėdą ir užsibaigianti Klaipėdos uosto pietiniu molu. Molas pastatytas XVIII a. pab. Iki tol Kopgalis buvo labai ardomas Kuršių marių potvynio srovių ir bangų. Pastačius molą, Kuršių nerija ties Kopgaliu paplatėjo. Vietovė pavadinta pagal žodžių junginį „kopų galas“ – tai yra šiauriausia Kuršių nerijos vietovė, čia baigiasi kopos.
Kaimas ėmė kurtis 1795 m. šalia esančios balasto aikštelės. Šioje aikštelėje burlaiviai atsikratydavo balasto ir jo pasipildydavo, kad išlaikytų nepakrauto laivo stabilumą audringoje jūroje. Tik Prūsijos valdžiai suteikus dideles lengvatas, Kopgalyje apsigyveno pirmieji naujakuriai. 1821 m. čia jau stovėjo 7 sodybos. Gyventojai krovė balastą, tvirtino krantus, dengė juos velėna, žvejojo ir augino bulves.
1866 m. Kopgalyje pastatytas fortas, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jis apgriautas ir ilgą laiką stovėjo nenaudojamas. 1979 m. tvirtovė restauruota ir atstatyta, buvo atidarytos pagrindinės Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijos. 1994 m. atidarytas delfinariumas.
Prie marių kranto, senojo Kopgalio žvejų kaimo vietoje, pastatyta etnografinė pajūrio žvejo sodyba. 1958 m. įsteigta elektrinės žūklės laboratorija, kuri 1962-1964 m. įsirengė 2 baseinus su marių ir jūros vandeniu.
Tai pirmoji poilsiavietė Kuršių nerijoje. Jau XIX a. pradžioje čia ėmė veikti moterų ir vyrų paplūdimiai.

Parengta 2015 m.