Atminimo lenta Martynui Jankui

2014 m. liepos 6 dieną Klaipėdoje atidengta memorialinė lenta, skirta Tilžės akto signatarui, spaustuvininkui, publicistui, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjui Martynui Jankui. Memorialinė lenta įmūryta ant namo, kuriame 2009-2012 m. M. Jankus dirbo ir gyveno, sienos. Čia veikė ir M. Jankaus spaustuvė „Lituanika“. Tuo metu namo adresas buvo Didžiosios Smilties gatvė 13 (vok. GroseSandschtrasse 13). Pats namas neišlikęs, jo vietoje yra dabartinis pastatas Šaulių g. 5.

Memorialinės lentos autoriai architektas Adomas Skiezgelas ir skulptorius Rimantas Eidėjus.

Martynas Jankus gimė 1858 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose (Šilutės raj.). Iš gana vargingos, bet tvarkingos ir stropios šeimos kilęs jaunuolis pats sugebėjo išmokti daug kalbų ir įgyti literatūrinių žinių. Vokiškai skaitydavęs mokslinius darbus, M. Jankus nusprendė, kad tokie tekstai turi būti prieinami ir lietuviškai kalbantiems žmonėms. Už nelegalią arba Vokietijos valdžiai nepriimtiną veiklą buvo bene 40 kartų baustas areštu bei piniginėmis baudomis. Visą turtą ir ūkio pajamas skyrė spaudos leidybai ir platinimui. Aktyviai siekė prijungti Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos, todėl vadintas Mažosios Lietuvos patriarchu. Kaip Lietuvai lojalus lietuvininkų veikėjas, 1920 m. įtrauktas į Lietuvos Tarybą ir dalyvavo propagandinėje veikloje Lietuvai rengiantis jėga prisijungti Klaipėdos kraštą. 1922 m. pabaigoje M. Jankus tapo vadinamojo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, kuris savo veikla maskavo Lietuvos dalyvavimą Klaipėdos sukilime, pirmininku.

Memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas kalbėjo: „M. Jankus išsaugojo mums visa, ką mes turime dabar. Kruopštus darbas padarė tai, kad mes laisvai kalbame ir rašome lietuviškai. Vicemeras pabrėžė, jog Tilžės akto signataras dėl savo tapatybės supratimo neturėjo tokių problemų, kokias turi dabartinės kartos, laikančios save tai europiečiais, tai lietuviais, tai pasaulio piliečiais.