LOCATION
Grįžti atgal INFORMACIJA

Kalbos kelias. Agluonėnų ir Dovilų apylinkės

Kalbos kelias. Agluonėnų ir Dovilų apylinkės

   Klaipėdos rajono Agluonėnų ir Dovilų seniūnijos apima istorinio Klaipėdos krašto teritorijos, prisišliejusios prie buvusio pasienio su Didžiąja Lietuva, dalį. Čia, kaip ir visame Klaipėdos krašte, kone 700 metų valdytame vokiečių (Prūsijos, o nuo 1871 m. – Vokietijos imperijos) dėl vykdytos švietimo politikos dauguma žmonių buvo raštingi, o dėl liuteronybės nuostatos, kad Dievo žodis turi būti skelbimas gimtąja kalba, nepamiršo ir jos. Tačiau susikūrus Vokietijos imperijai lietuvių kalbai vietos liko vis mažiau, todėl daug šviesių krašto žmonių – ne tik lietuvininkų, bet ir vokiečių – pajuto poreikį kovoti už lietuvių kalbos teises. Ši kova dėl lietuvių kalbos išlaikymo mokyklose ir krašto viešajame gyvenime reiškėsi įvairiomis formomis: per lietuviškus laikraščius, tautinių draugijų veiklą, renkant parašus peticijoms, per lietuviškas pamaldas surinkimininkų namuose. Iškalbingas faktas, kad nuo 1873 m. per 33 metus kaizeriui ir Vokietijos imperijos švietimo ministerijai įteikta 18 peticijų, kurių parašų kiekis siekė nuo kelių iki keliolikos ar keliasdešimt tūkstančių, o 1895 m. Georgo Zauerveino organizuotą peticiją pasirašė net 150 tūkstančių Mažosios Lietuvos gyventojų. Nors visas šias peticijas kaizeris pasidėjo į stalčių, lietuvininkai nenuleido rankų, kovojo toliau ir pasiekė, kad juos valdžiusios imperijos pasitrauktų, o dvi Lietuvos susijungtų.

   Jei nebūtų tokio didelio prielankumo lietuvybei ir lietuvių kalbai Mažojoje Lietuvoje tarp skirtingų tautybių ir įvairaus socialinio sluoksnio žmonių, Didžioji Lietuva carinės Rusijos priespaudoje nebūtų turėjusi tokios didelės pagalbos spaudos draudimo laikotarpiu (1864−1904) išsaugant lietuvišką spausdintą žodį, − nebūtų buvusi apginta lietuvių kalba ir nebūtų susikūrusi nepriklausoma Lietuvos valstybė. 

   Kiekvienas, keliaudamas šiuo maršrutu, turi galimybę ne tik sužinoti, bet ir suprasti bei pajusti, kiek daug įvairių žmonių prisidėjo prie lietuvybės išlaikymo Klaipėdos krašte – vieni – moksliniais tyrimais, kiti – vertimais iš vokiečių kalbos, publicistika, grožinės literatūros kūryba lietuvių kalba arba kitomis kalbomis – tačiau supažindinant kitataučius su Lietuva, jos istorija, papročiais, etnografija ir kalba, dar kiti – aktyvia pilietine pozicija.

   Ne veltui vienas didžiųjų XX amžiaus mąstytojų Hansas Georgas Gadameris sakė, kad „Tėvynė yra pirmiausia kalbos tėvynė, o gyvenimas yra įėjimas į kalbą“.

   Maršrute yra 25 objektai. Pradėję savo kelionę Agluonėnų parke, kuriame yra Paminklas lietuvininkams atminti, o šalia – Laiko spiralė su atminties ženklais žmonėms ir įvykiams, − tai tarsi atgimusios ir kalbančios apie lietuvybę Mažosios Lietuvos istorijos vieta. Toliau tęsdami kelionę atrasite ir žinomus objektus, − juose, nors ir ne kartą lankytuose, – galbūt dar neatrastus artefaktus, susipažinsite ir su objektais, iki kurių prasibrauti teks bekele ir kurie kituose turistiniuose maršrutuose nepažymėti. Maršruto pabaiga – beveik mistinė savo dvasiniu krūviu vieta – Jurjonų kaimo kapinės, kurias skiria kelias tarp buvusių galingų, tačiau jau nebeegzistuojančių imperijų – Prūsijos ir Rusijos. Čia buvo knygnešių susitikimo ir draudžiamosios spaudos perdavimo punktas.

   Lankydami objektus automobiliu nuvažiuosite apie 25 km. Keliaudami maršrutu galite pasiklausyti įrašų apie Agluonėnus, Dovilus bei jų apylinkes jutubo kanale: 
https://www.youtube.com/watch?v=lwPTNwBcX40 
https://www.youtube.com/watch?v=QhIrMcQRKCo 
https://www.youtube.com/watch?v=Kdp44pMDfBs 

     

Parengė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
kalbos tvarkytoja Daiva Beliokaitė

 

Pateikė: Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka