LOCATION
Grįžti atgal INFORMACIJA

Istorijos paveldo ženklai Pagėgių mieste

Istorijos paveldo ženklai Pagėgių mieste

Pažintį ir maršrutą pradėkite Pagėgių mieste nuo apsilankymo prie istorinio pastato Vilniaus gatvės pradžioje, kur tebestovi svarbus miesto raidą atspindintis objektas – 1932 m. iškilmingai atidarytas progimnazijos pastatas, suprojektuotas pagal dailininko Adomo Brako ir architekto Kazimiero Maksvyčio projektą. 1934 m. Lietuvos švietimo ministerija Pagėgių progimnazijai suteikė gimnazijos statusą ir rašytojo Kristijono Donelaičio vardą. Šiuo metu pastate įsikūrusios įvairios Pagėgių savivaldybės įstaigos bei organizacijos.
Iš Vilniaus gatvės eikite link Vydūno gatvės prie 13 numeriu pažymėto namo, ant kurio fasadinės sienos kabo memorialinė lenta, liudijanti, kad čia ilgą laiką gyveno ir kūrė pagėgiškė poetė, prozininkė, pedagogė, visuomenininkė, 2002 m. Pagėgių krašto „Metų žmogus“, Pagėgių miesto himno „Mano miestas – Pagėgiai žali“ žodžių autorė Bronė Savickienė (1922–2010 m.).
Kitoje Vydūno gatvės pusėje pamatysite Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčią, pastatytą maždaug 1929–1932 m. laikotarpiu, tačiau iki šių dienų yra išlikusi vienintelė autentiška šios senosios bažnyčios detalė – bokštas. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pradėta statyti naujoji bažnyčia, pagal architektų Vaidoto Kuliešiaus ir Gintauto Natkevičiaus projektą.
Perėję Vydūno gatvę bei pasukę į dešinę, ties Birutės ir Vilniaus gatvių sankryža, prieisite Vytauto gatvę ir stabtelsite prie namo, pažymėto 6 numeriu. Ant šio pastato fasado kabo memorialinė lenta, liudijanti, kad čia 1932 m. vasario 11 d. gimė ir iki 1939 m. kovo 22 d. gyveno Algimantas Viktoras Mackus – Pagėgio slapyvardžiu pasirašinėjęs poetas, visuomenininkas, vienas ryškiausių lietuvių išeivijos atstovų.
Keliausite pagrindine Vilniaus gatve ir sustosite prie 3 numeriu pažymėto pastato – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos, kurioje nuo 2002 m. pradėjo veikti pagėgiškio poeto Algimanto Mackaus muziejus. Muziejuje eksponuojami originalūs poeto rankraščiai, signalinis rinkinio ,,Jo yra žemė“ egzempliorius su paties poeto ranka įrašytais taisymais, šio raštijos veikėjo dokumentų kopijos: gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad poetas gimė Pagėgiuose, pažymių knygelė, šio šviesuolio ranka pieštas atvirukas, literatūros užrašai ir kt.
Tęskite kelionę ir pažintį su Pagėgių istoriniu-architektūriniu paveldu. Paėję Vilniaus gatve tolėliau, išvysite Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčią. Pagėgių evangelikų liuteronų parapija Pagėgiuose įsteigta tik pirmojoje XX a. pusėje. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu buvo nugriautas šios bažnyčios bokštas, sunaikintas altorius, sakykla, suolai, pavogti varpai. Vėliau bažnyčia pertvarkyta į sandėlį, o dar vėliau – užmūryti ir langai, pastatas tapo kino teatru. Tik nuo 1989 m. pradėti Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčios atkūrimo darbai.
Paėję Vilniaus gatve bei pasukę į Jankaus gatvę, išvyksite už Pagėgių miesto ribų: keliausite Pievų gatve bei Miško gatve ir atsidursite prie Antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklos po atviru dangumi – Buchenvaldo koncentracijos stovyklos filialo „Oflager-53“, 1941 m. įkurto Pagėgių miške, į šiaurės vakarus nuo miestelio. Jis veikė iki 1943 metų.
Sugrįžkite į Pagėgių miestą, keliaudami Miško, Pievų ir M. Jankaus gatvėmis. M. Jankaus gatvėje 25, prie kelio, stovi Pagėgių evangelikų liuteronų kapinių koplyčia. Po Antrojo pasaulinio karo Pagėgiuose neliko katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčių. Tikinčiųjų pamaldų vieta tapo mūrinė Pagėgių evangelikų liuteronų kapinių koplyčia. 1970 m. Pagėgių katalikų klebono Petro Stuko sutelkti ir vedami parapijiečiai per labai trumpą laiką pastatė už koplytėlę didesnį jos priestatą, taipogi ją visą perdažė. Tuometinė valdžia nespėjo į tai sureaguoti laiku, o užbaigto statinio nugriauti nesiryžo. Tad Pagėgių evangelikų liuteronų kapinių koplyčia išliko stovėti ir tarnauja tikintiesiems iki šių dienų.
Tęskite kelionę po Pagėgių miestą. Pasukę į Geležinkelio gatvę, nueikite į Pagėgių geležinkelio stotį, kuri pastatyta XIX a. pabaigoje. Tai – asimetriškas pastatas su dviem skirtingais „sparnais“. Pagrindinė dalis – dviaukštė, su Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos regiono architektūrinei ornamentikai būdingu ir bemaž „privalomu“ ertikiu.
Galiausiai aplankykite paskutinį maršrute pažymėtą objektą – Geležinkelio g. 8, Pagėgiuose, esantį atminimo ženklą, skirtą Pagėgių krašto savanoriams, 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyviams Jonui Šimkui ir Jurgiui Civinskui įamžinti. Šis ženklas atidengtas 2018 m. lapkričio 30 dieną, minint Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto, dar kitaip vadinamo Tilžės aktu, pasirašymo šimtmetį.
Keliaudami šiuo maršrutu nueisite apie 15 km ir užtruksite iki 3 val.

Parengė Asta Andrulienė, Sonata Nognienė, 2021

Pateikė: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka