Visuomeninių pastatų istorijos

Klaipėda – seniausias dabartinės Lietuvos teritorijoje esantis miestas. Miesto istoriją dažnai perteikiame pasakodami atskirų pastatų istorijas. Klaipėdai nepasisekė. 1854 metų gaisras, vadinamas didžiuoju miesto gaisru, pasiglemžė du trečdalis miesto. Netekome bažnyčių, teatro, mokyklų, sandėlių... Tačiau Klaipėda atsistatė gana greitai. Namai tapo didesni, aukštesni, modernesni... Pastatyta bene moderniausia Prūsijoje gaisrinė. Uosto statyba prie Kuršių marių įtakojo naujų sandėlių ir uosto administracinių pastatų statybas. Spartėjant pramonės vystimuisi ir augant gyventojų skaičiui, mieste iškilo nauji privatūs ir magistrato fabrikų pastatai, pastatyta geležinkelio stotis, Karališkojo banko pastatas, pašto rūmai, naujos modernios mokyklos, teismo rūmai, atnaujintas biržos pastatas, pastatytos kareivinės, taupomosios kasos pastatas, turgaus halė... Daug buvo statoma ir tarpukariu. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pirmaisiais pokario metais Klaipėda vėl neteko daugelio statinių. Nepanorėta remontuoti ar atstatyti bažnyčių, biržos. Sugriuvo paplautas muitinės pastatas. Tai daugiausiai nuo karo nukentėjęs miestas Lietuvoje. Sovietiniu laikotarpiu architektūriniu Klaipėdos paveldu susirūpinta taip pat vėlai. 1961 m. ir 1963 m. Lietuvos SSR Ministrų tarybos patvirtintame respublikinės reikšmės architektūros paminklų sąraše nebuvo nė vieno objekto iš Klaipėdos... (Kęstutits Demereckas, Vasilijus Safronovas, Klaipėda 1945–1965..., Libra Memelensis, 2010, p. 28). Miesto reprezentacinis viešbutis iškilo nugriautos istorinės gaisrinės vietoje.
Šis maršrutas – tai bandymas pristatyti pastatus, iškilusius prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kuriais miestas galėjo didžiuotis. Tuos, kuriais didžiuojasi ir dabar, bet ir tuos, kurie primiršti. Vieni atstatyti, rekonstruoti, kiti dar tik laukia savo eilės. Visi jie įtraukti į saugomų objektų sąrašą.
Maršrutas apima 14 objektų. Keliaudami maršrutu užtruksite iki 1,5 val. ir įveiksite apie 4 km atstumą.

Parengė Rasa Miuller, 2020