Bauhauzinam Klaipėdą

Bauhauzo stiliaus pradžia laikomi 1919 m., kuomet architektas Valteris Gropijus (1883–1969) Veimare įkūrė Bauhauzo mokyklą. Bauhauzo įkūrėjas skatino atitrūkti nuo istorizmo, dekoratyvumo, nepraktiškumo, priešingai, kurti universalų, tikslingą ir lakonišką meną. Bauhauzo architektūroje svarbu, kad architektūra atsiskiria nuo tradicijos. Kuriami praktiškesni, žmonių poreikius geriau atliepiantys, laisvo plano pastatai. Didelis dėmesys skiriamas funkciniam zonavimui, idėjų architektūriniams sprendimams semiamasi iš pramoninės architektūros. Dominuojantis estetinis principas – stačiakampių geometrinių figūrų žaismas.

Klaipėdoje bauhauzo stiliaus pastatai iškilo tarpukariu, žymiausi to laikotarpio architektai – Herbertas Reissmannas ir Paulis Giesingas. Jų produktyvus darbas Klaipėdai dovanojo apie 200 modernizmo pastatų, kuriuose akivaizdi bauhauzo stiliaus raiška.

Siekiant paminėti 100-ąsias bauhauzo architektūros mokyklos metines skirtingų tipų pastatai išsidėstę Klaipėdos naujamiestyje apjungti į vientisą Klaipėdos bauhauzą pristatantį maršrutą, kurį Klaipėdos vokiečių bendrijos ir Goethe´s instituto Vilniuje inicijuotų kūrybinių dirbtuvių metu 2019 m. kovo 22–24 d. sukūrė moksleiviai iš įvairų Lietuvos vietų.

Maršruto ilgis yra 6 kilometrai, trukmė apie 2 valandos.

Parengė:
Mingailė Agurkytė, Emilija Dambrauskaitė, Kotryna Jonušauskaitė, Tomas Židžiūnas ir Ignas Šimutis iš Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos, Liepa Grušnytė, Aušrinė Patackaitė ir Patricija Ivanauskaitė iš Vilniaus licėjaus, Eglė Martinkutė iš Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos ir Dovydas Stumbra iš Šiaulių Romuvos gimnazijos.
Maršruto konsultantė ir bendraautorė gidė Laurencija Budrytė-Ausiejienė.
Copyright: © Goethe-Institut Litauen, 2019