Laisvės kovos Kretingoje

Šimto metų tarpsnis nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. paliko ryškius pėdsakus tautos atmintyje. Nepriklausomybės kovų tragiški įvykiai, kuriuose dalyvavo kretingiškiai, tapo svarbia Kretingos krašto istorijos dalimi. Maršrutas „Laisvės kovos Kretingoje“ kviečia Jus susipažinti su nepriklausomybės kovų istoriniu paveldu. Keliaudami su mobiliąja programėle, joje rasite kiekvieno objekto aprašymą ir nuotraukas, taip pat galite pasinaudoti istorikų vaizdo įrašais, išsamiau supažindinančiais su lankoma vieta. Pažintį palengvins išmaniojo telefono QR kodų nuskaitymo programa.

Maršrutą siūlome pradėti nuo Kretingos parapijos senųjų kapinių, Vilniaus g. 19A, kur netoli Šv. Jurgio koplyčios yra paminklas Kretingos apskrityje 1946–1953 m. žuvusiems Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams atminti. Šioje vietoje 1990–1991 m. yra palaidoti iš įvairių Kretingos rajono vietų perkeltų nežinomų partizanų palaikai, perlaidoti partizano Mikalojaus Klaniaus-Algio palaikai. Antkapiniame paminkle iškaltas žuvusiųjų sąrašas.
Visai netoliese, dešiniau, yra palaidotas politikos ir visuomenės veikėjas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, gydytojas, archeologas, Kretingoje gimęs generolas Vladas Nagevičius-Nagius (1881–1954), karys savanoris.

Toliau maršrutas veda į Kretingos parapijos naująsias (II senąsias) kapines, esančias kitoje Vilniaus g. pusėje. Tiškevičių šeimos koplyčioje-mauzoliejuje ilsisi Kazimiero Viktoro Justino Marijos Tiškevičiaus – trečiojo Aleksandro Tiškevičiaus sūnaus – savanorio kūrėjo, karininko, savivaldybininko, verslininko, 1941 m. sukilimo dalyvio palaikai.

Trečiasis maršruto taškas yra tarp II senųjų miesto kapinių ir Lurdo bei Pastauninko upelio – Šv. Antano rūmai, kuriuose veikė NKVD pasienio kariuomenės štabas, o rūsiuose ir pirmajame aukšte – įrengta areštinė, kurioje buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę.
Sužinoję šių rūmų istoriją, keliaukite į Rotušės aikštę. Jos pietinėje dalyje aplankysite Laisvės paminklą. Tai paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti Kretingoje.
Kiti maršruto du taškai yra Kęstučio gatvėje. Tai Kretingos apskrities milicijos skyrius ir areštinė Kęstučio g. 19 ir NKVD-MVD-MGB-KGB Kretingos skyriaus pastatas, esantis Kęstučio g. 12. Sužinojus šių pastatų istoriją rekomenduojame vėl grįžti į Rotušės aikštę, o iš jos – pasukti Vytauto gatve. Čia, ties 12-uoju numeriu pažymėtu name, išgirsite NKVD-MVD-MGB-KGB Kretingos poskyrio būstinės su areštine istoriją.

Paskutinysis maršruto objektas – Pastauninko upelio pakrantėje, šalia Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, adresu Savanorių g. 56A. Jį pasieksite eidami tolyn Vytauto gatve iki Klevų g. Čia pasukę kairėn ir kirtę J. Pabrėžos g., išeisite į Pastauninko parką ir vaizdingais upelio slėniais vedančiu taku nukeliausite iki kryžiaus 1944–1953 m. Kretingos apylinkėse žuvusiems Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams atminti.

Maršrutas pritaikytas keliauti pėsčiomis. Atstumas – 3,5 km. Užtruksite apie 2 val.

Parengė Asta Kuktorovienė, 2018