LOCATION
Grįžti atgal INFORMACIJA

Klaipėda – neužšąlantis uostas

Klaipėda – neužšąlantis uostas

Maršrutas sukurtas jūrinės prekybos 360 metų sukakčiai paminėti, mat 1657 m. Mėmeliui (dabartinei Klaipėdai) Prūsijos hercogas suteikė laisvosios prekybos privilegiją.
Didelis visų uostamiesčių pranašumas yra laisvi jūrų keliai, jungiantys pasaulio uostus.
Jie visais laikais lėmė prekybos sėkmę, skatino mokslo ir technikos naujovių sklaidą ir kultūrinius mainus.
Laivyba uostamiesčių gyventojų sudėties ir papročių formavimuisi buvo netgi svarbesnė už politinę priklausomybę. Visuose Europos uostamiesčiuose, taip pat ir Klaipėdoje, atsispindi tie patys trys istorinės raidos periodai: Vikingų, Olandų ir Anglų.
Pasižvalgysime, kokius su jūra ir uostu susijusius objektus turime šiandien. Kas mena praeitį? Prisiminsime, kas, deja, pradingo istorijos skersvėjuose negrįžtamai. Mūsų apžvalga nebus chronologiškai tvarkinga. Paliesime šiuo maršrutu tik dalelę miesto jūrinės istorijos ir dabarties. Kad aprėptume viską, prireiks kelių maršrutų...
Pirmiausiai apsižvalgysime Dangės krantinėje, kuri šiandien vadinama buriuotojų ir glaudžia XX a. jūrinį paveldą – knechtus. Prisiminsime svarbų miestui Dangės uostą, sandėlius, senąsias laivybos kompanijas.
Paėjėsime iki pėsčiųjų kelto Dangės upės žiotyse, pakeliui vis stabtelėdami ir pasišnekučiuodami apie tai, ką matome. Kai keltas išplauks į Kuršių marias, tiksliau, į Klaipėdos sąsiaurį, jungiantį marias su jūra, prieš mūsų akis atsivers Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vaizdai. Daugiau kaip dvidešimt kilometrų nuo Klaipėdos švyturio šiaurėje iki pelkėtos salelės senoviniu Kiaulės Nugaros pavadinimu pietuose tęsiasi giliavandenės uosto krantinės, prie jų rikiuojasi okeaniniai laivai, jiems ilgais plieno žirafų kaklais linkčioja portaliniai kranai, žvanga krovinius atvežę ir ką tik baigti iškrauti, pakrauti geležinkelio vagonų sąstatai. O jau laivų įvairovė: visokio dydžio ir paskirties. Galėsime net nustatyti, iš kokios šalies jie atplaukė, jeigu tik sugebėsime įžiūrėti laivo savininko šalies vėliavą laivagalyje. Laivo priekyje plazda Lietuvos trispalvė – pagarbos ženklas uosto šeimininkams.
Plauksime keltu į šiaurinę pusę ir apžvelgsime krantinę iki pat Jūros vartų. Dešinėje pusėje pamosime uosto įmonių krantinėms. Smagiai besišnekučiuodami ir gairinami gaivių Kuršmarių vėjų pasieksime kitą krantą.
Čia – Smiltynėje – išlipsime ir pasivaikščiosime palei marių krantinę iki pat molo. Pakeliui stabtelėsime prie pajūrio žvejo etnografinės sodybos komplekso bei senų žvejybos laivų ekspozicijos, užsuksime trumpam į Kopgalio kaimo kapinaites, kur ilsisi pirmasis Lietuvos jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas (1871–1934) bei poetas, publicistas, Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Žilius-Jonila (1870–1932).
Praeisime pro Lietuvos jūrų muziejaus ir delfinariumo kompleksą. Savo kelionę užbaigsime prie molo.
Pasivaikščiojimas, įskaitant kelionę keltu, užtruks apie 3 valandas. Nužingsniuosime apie  km.

Parengė Arina Jackutė, 2017

Pateikė: Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka