LOCATION
Grįžti atgal INFORMACIJA

Buvo visko: Ėvės takais

Buvo visko: Ėvės takais

Šis maršrutas – tai pažintis su Ieva Simonaityte (Ewa Simoneit, 1897 m. sausio 23 d. Vanagai – 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius) – žymiausia Mažosios Lietuvos gyvenimo fiksuotoja. Jos gyvenimas, kūriniai - tai raktas į Mažosios Lietuvos pažinimą. Kodėl Ėvės takais? Todėl, kad pati Simonaitytė niekada nesirašė Ieva – tik Evė arba Ėvė.
Pirmasis sustojimas – Priekulės miestelio centre, prie paminklo, skirto Ievai Simonaitytei - „Šventvakarių Ėvė“. Ievos Simonaitytės atminimas neatsiejamas nuo Priekulės. Ji miestelyje vasarodavo ir kurdavo. Jos vardu pavadinta Priekulės gimnazija, įkurtas muziejus. Vėliau judame Ventės kryptimi. Antrasis sustojimas – Lankupiai. Iš šio kaimo yra kilęs Ievos Simonaitytės tėvas – Jurgis Stubra. Deja, iki šių dienų ūkininkų Stubrų sodyba neišliko. Kaimo evangelikų liuteronų senosiose kapinėse yra palaidoti jos protėviai iš tėvo pusės.
Dar viena stotelė Ievos Simonaitytės gyvenime - Šventvakariai. Čia, ūkininko Kuršaičio butely jiedvi su mama pragyveno apie metus. Šventvakarių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių antkapiai liudija apie daugialypę ir sudėtingą šio krašto gyventojų tautinę ir kultūrinę tapatybę, prie kurios įamžinimo prisidėjo Ievos Simonaitytės kūryba.
Aplankome Vanagų kaimą. Čia gyveno Ėtmės Simonaitytės (Ievos Simonaitytės motinos) seserys. Ėtmė su dukra glaudėsi tai pas vieną seserį, tai pas kitą. 1986 metais, ruošiantis Ievos Simonaitytės gimimo 90 – ųjų metinių minėjimui, tuometinis Gargždų kultūros namų vadovas Vytautas Rimavičius iniciavo paminklo rašytojos gimtinei įamžinti statybą. Skulptūrai parinkta vieta greta buvusios Šauklių sodybos, kur prabėgo pirmieji Ievos Simonaitytės gyvenimo metai. Dar viena svarbi stotelė – Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia. Čia kunigavo Ievos Simonaitytės globėjas – Emil Rudolf Bleiweiss. Jis pirmasis pastebėjo ir įvertino išskirtinius mažosios Ėvikės gabumus, jo dėka būsimoji rašytoja išvyko gydytis į Angenburgą. Priešais bažnyčią – Vanagų kaimo etnografinės kapinės, kuriose, Ievos Simonaitytės rūpesčiu palaidotas ir jos globėjas bei nemažai žymių Mažosios Lietuvos žmonių ir artimiausių Ievos Simonaitytės giminaičių.
Vėliau aplankome Žiaukų kaimo senąsias kapines, kuriose palaidotas Ievos Simonaitytės tėvas Jurgis Stubra.
Grįžtame į Priekulę ir aplankome geležinkelio stotį. Iš jos būsimoji rašytoja vyko gydytis į Angenburgo ligoninę, aplankydavo giminaičius. Paskutinis sustojimas - Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus, įsikūręs buvusiame rašytojos vasarnamyje. Čia eksponuojamos fotografijos, knygos, originalūs dokumentai, asmeniniai rašytojos daiktai, o muziejaus aplinką puošia mylimiausios rašytojos gėlės – rožės.
Maršruto trukmė apie 3 val. ir nukeliaujama 57.5 km.


Parengė Živilė Markutė-Armalienė, 2017

Pateikė: Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka